Plaukų galia mistinė joga

Ištikima žmona ir jogas netekęs mistinių galių

Tęsiant temą apie plaukus ir išvaizdą, šį kartą parinkau dvi istorijas. Viena yra mūsų dienų, o kita – aprašoma Mahabharatoje ir labai labai sena todėl daug kas įvykius joje palaikys mitu.

Pirmoji istorija pasakoja apie šventiko žmoną ir kokios galios gali slypėti moteryje, kuri ištikima savo vyrui, nepaisant jo trūkumų. Ši istorija padeda susimąstyti apie aplinką, išvaizdą ir kodėl žmogų traukia kažkas ‘‘naujo‘‘. Antroji istorija – tai pasakojimas apie neseniai įvykusį įvykį, kai jogui nukirpo plaukus.

Brahmano žmona

Brahmano žmona buvo ištikima ir atsidavusi. Jos vyras buvo invalidas ir taip kentėjo nuo raupsų, kad net negalėjo pajudėti. Nepaisant to, žmona vis tiek jam tarnavo, kas teikė brahmanui malonumą ir džiaugsmą. Ji nejautė neapykantos ar blogų minčių. „Jis mano vyras, mano viešpats“ – taip nusiteikusi ji tarnavo.

Visgi jos vyras troško aplankyti prostitutę, kuri gyveno netoliese. Jo žmona galėjo tai suprasti: “Mano vyras nori nueiti pas tą prostitutę ir ja mėgautis. Kodėl prostitutė turėtų priimti taip šlykščiai atrodantį žmogų, kuris yra raupsuotas ir neturi jokio grožio? Mes vargšai. Neturime pinigų. Kaip galėčiau patarnauti savo vyrui ir suteikti jam džiaugsmo?“

Taip galvojo ištikima brahmano žmona. Ji pradėjo vaikščioti pas prostitutę kiekvieną dieną ir tvarkyti jos namus, skalbti drabužius, šluoti kiemą. Šitaip moteris atlikdavo įvairiausius darbus prostitutės namuose. Prostitutė stebėjo šią moterį ir po savaitės pradėjo galvoti: “Kam gi šiai gražiai moteriai, pasižyminčiai geromis savybėmis, reikėjo ateiti pas mane ir atlikti visus šiuos darbus? Aš juk prostitutė, pardavinėju savo kūną, kad užsidirbčiau pinigų. Mane smerkia visuomenė.“ Galiausiai ji paklausė brahmano žmonos: „Kodėl tu man, prostitutei, tarnauji?“ Brahmano žmona atsakė: “Mano vyras yra negražus, jis yra kankinamas raupsų ir negali judėti, bet nori tenkintis tavimi. Mes neturime pinigų ir kaip gi jo troškimas gali išsipildyti? Dėl to aš atėjau tau tarnauti.“ Prostitutė patenkinta atliktais darbais tarė: „Atvesk savo vyrą šį vakarą. Aš išpildysiu jo troškimą.‘‘

Prostitutė galvojo. kaip pamokyti brahmaną. Ji labai skaniai pagamino ir sudėjo patiekalą į septynis skirtingus dubenėlius: į auksinį, sidabrinį, varinį, geležinį,molinį, akmeninį ir plieninį. Po to. kai ji papuošė stalą ir kėdę, laikydama vyrą ant pečių atvyko brahmano žmona.

Prostitutė pakvietė jį sakydama: „Prašau, prisėsk čia. Pirmiausia paragauk ką esu paruošusi ir po to aš išpildysiu tavo troškimą“. Brahmanas prisėdo ir paragavo maisto iš kiekvieno dubenėlio. Po to paklausė: “Kodėl tu paruošei tik vieną patiekalą, bet sudėjai jį į skirtingus indus?“ Prostitutė atsakė: „Tai pamoka, kurios noriu tave pamokyti. Nors dubenėliai skirtingi, jų turinys nesiskiria. Tu turi ištikimą ir atsidavusią žmoną. Ji kupina gerų savybių. Ji – moteris. Aš irgi moteris. Mūsų kūnai vienodi. Kūnai, dubenėliai, gali skirtis ir būti balti ar juodi, gerai atrodantys ar visiškai nepatrauklūs, bet turinys yra toks pat. Kodėl gi tu taip manimi susižavėjai?“

Galiausiai brahmanas suprato:“O taip, tu teisi.“ Jis pašaukė savo žmoną ir jiedu išėjo iš prostitutės namų.

Kai jie keliavo, jau buvo tamsu ir pliaupė lietus. Eidami namo jie priėjo išminčių Mandukja Muni. Jis sėdėjo ant smailaus ieties, kurio smaigalys buvo pervėręs jam išangę suteikdamas jam daug skausmo. Karalius šitaip buvo jį nubaudęs. Tamsoje brahmano žmona su koja netyčia užkliudė išminčių sukeldama jam dar daugiau skausmo. „Ši moteris taip didžiuojasi savo ištikimybe, kad sudavė man“ – pagalvojo išminčius ir prakeikė ją. „Kai tik saulė patekės, tavo vyras žus.“ Moteris atsakė: „Jei aš – tikrai ištikima žmona, saulė nepatekės ir mano vyras nemirs.“

Ištikimybė turi tokią didžiulę jėgą, kad saulė nepatekėjo. Tai sukėlė problemų šios visatos kūrėjui Brahmai. Jis svarstė: „Kas nutiko? Kodėl saulė nepateka? Mano kūrinija bus sunaikinta. Ar saulė paniro į meditaciją?“ Tada jis suprato: „Tai ši ištikima moteris ištarė šiuos žodžius, todėl saulė nepateka“.

Brahma kartu su Atri Munio žmona Anasuya atėjo pas brahmanę ir tarė: „O motina, prašau, atsiimk savo žodžius. Visa mano kūrinija bus sunaikinta.“ Brahmano žmona atsakė: „Jei saulė patekės mano vyras mirs, todėl aš negaliu atsiimti šių žodžių. Tebunie tavo kūrinija būna sunaikinta.“

Anasuya, kuri buvo taip pat ištikima moteris tarė: „O sese, aš pažadu, kad tavo vyras nemirs. Jis gyvens.“

Išgirdusi tai, brahmano žmona atsiėmė savo žodžius. Saulė patekėjo ir jos vyras numirė. Brahma užlašino ant jo kūno vandens ir jį atgaivino. Jis įgavo labai gražų kūną ir jo raupsai išnyko.

Štai kokia yra tikra ištikimybė. Viename posme sakoma: „Be savo vyro aš tokia pat gera kaip negyvas kūnas.“ Tokia yra ištikimybė atsidavusios žmonos. Ar šiais laikas egzistuoja tokia ištikimybė? Ne, bet tokia yra Vedinė kultūra.

Jogas, netekęs mistinių galių

1873 metais Indijoje, netoli Orisos sostinės, gyveno mistikas vardu Bisakisena. Jis galėdavo įžiebti ugnį iš savo galvos, vaikščioti per liepsnas. Bisakisena apsiskelbė Dievu. Kai kurie žemesnieji Orisos valdytojai pateko į šio mistiko įtaką ir siuntė jam pinigus bei moteris. Bisakisena paskelbė, kad jis nori nuversti britus ir pats tapti Orisos karaliumi. Ši žinia greitai pasklido po Orisą ir už kalbas prieš britų valdžią Bengalijos gubernatorius įsakė suimti Bisakisena. Niekas nedrįso to padaryti baimindamiesi jo galių.

Galiausiai buvo kreiptasi į Šri Kedarnatha Datta ir jo paprašyta įvykdyti teisingumą. Šri Kedarnatha Datta buvo teisininkas, mokytojas ir šventasis atkūręs Gaudija Vaišnavizmą (šiuo metu visame pasaulyje žinomą kaip Krišnos sąmonės judėjimą). Jis asmeniškai nuvyko susitikti su Bisakisena. Jogas parodė jam keletą savo galių, kurios išgąsdintų bet kokį įprastą žmogų, ir informavo, kad žino kas jis yra, ir kad geriau jo netrukdyti. Sri Kedaranatha Datta atsakė pripažįstantis Bisakisenos pasiekimus jogoje ir tantroje bei paprašė jo atvykti į Purį gauti  Krišnos dievybės ( Džaganathos) palaiminimus. Jogas atsakė, kad jis pats yra dievas ir neis žiūrėti medžio.

Tai įsiutino Šri Kedarnatha Datta. Jis suėmė apsišaukėlį ir nugabeno į kalėjimą, kur jį saugojo 72 policininkai.

Įkalinimas vyko 18 dienų per kurias tūkstančiai Bisakisenos kontroliuojamų žmonių rinkosi reikalaudami jį paleisti. Šeštą bylos nagrinėjimo dieną viena iš Kedarnatha Datta dukterų sunkiai susirgo ir buvo netoli mirties. Kedarnatha Datta žinojo, kad tai tantrinės jogos galių pasekmė. Jis pabrėžė: „Tebūnie mes visi mirsime, bet šis nenaudėlis turi būti nubaustas.“ Sekančią dieną teisme jogas pasakė, kad parodė savo galią ir kad parodys dar daugiau. Jis reikalavo jį išleisti, nes kitaip Kedarnatha Dattai teks kentėti. Paskutinę teismo dieną pats Kedaranatha Datta pradėjo karščiuoti ir jautė panašias kančias kaip jo dukra. Sergantis jis paskelbė Bisakisena kaltu. Jis buvo išvestas iš teismo salės ir teismo medicinos pareigūnai nukirpo jam plaukus. Tą pačią akimirką Bisakisena prarado visas galias slypinčias jo plaukuose. Jis buvo negėręs ir nevalgęs visą šį laiką todėl krito be jėgų ant žemės. Į kalėjimą jį reikėjo gabenti su neštuvais. Po trijų mėnesių jis nusinuodijo.

Pagrindinis paveikslėlis iš čia: http://www.iainclaridge.co.uk/blog/25069

Diskusija

Atsakyti

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *